kuburkė

×kubur̃kė sf. (2) 1. žr. kuburka: Šę kišus, tę kišus savo kubur̃kę su taukais Gs. | Jis pilną kubur̃kę saldainių pirko Dkš. Supilk pipirus į kubur̃kę Ldvn. Ar nėra dykos nuo degtukų kuburkės? Vv. Įdėk į kubur̃kę mano šukas Vlkv. Kampe stovi kubur̃kė, į ją meskite visas atmatas Snt. 2. prk. maža, stora moteris: Ta merga tokia kubur̃kė Gs.